DOI: https://doi.org/10.11649/abs.2017.004

Вопрос дворянства в литовском национальном дискурсе: на примере периодического издания «Litwa» (1908–1914)

Ольга [Olga] Мастяница-Станкевич [Mastianica-Stankevič]

Abstract


The question of gentry and the Lithuanian national project: the example of the newspaper Litwa (1908–1914)

At the end of the 19th and beginning of 20th centuries some national movements in the Eastern and Central Europe actualized the question of how to include the gentry into the process of the formation of modern nations. Similar initiatives were taken in Lithuania. During 1908–1914 in Vilnius, a highborn poet and publicist Mečislovas Davainis‑Silvestraitis (Mieczysław Dowojna-Sylwestrowicz, 1849–1919) also edited a periodical Litwa in Polish, which was aimed to welcome gentry into the Lithuanian national movement.

Lithuanian and Polish historians who studied the relations between Lithuanian national movement and gentry, in general dealt with two questions, namely: how Polonization of the gentry evolved the issue and why major part of the gentry did not participate in the Lithuanian national movement. Otherwise, the question was the attitude of the ideologists of Lithuanian national movement had towards the gentry at the end of the 19th and beginning of the 20th century in academic works. In this article, after using for research the ideological basement of Litwa that is to welcome gentry to Lithuanian national movement, three questions are studied: the attitude to that question of different Lithuanian parties and political groups during this period, circumstances that caused changes of these attitudes and the role in this process of returning gentry to Lithuanian nation played by the periodical Litwa.

 

Kwestia szlachecka a narodowy projekt litewski: na przykładzie pisma „Litwa” (1908–1914)

Pod koniec XIX i na początku XX w. niektóre ruchy narodowe w Europie Środkowej i Wschodniej zajęły się kwestią włączenia się szlachty do procesu kształtowania nowoczesnych narodów. Podobne inicjatywy podjęto na Litwie. W latach 1908–1914 szlachetnie urodzony poeta i publicysta Mieczysław Dowojno-Sylwestrowicz (Mečislovas Davainis- Silvestraitis, 1849–1919) wydawał w języku polskim w Wilnie czasopismo „Litwa”, które dążyło do włączenia szlachty do litewskiego ruchu odrodzenia narodowego.

Historycy litewscy i polscy, którzy badali powiązania między litewskim ruchem odrodzenia narodowego a szlachtą, zasadniczo zajmowali się dwiema kwestiami: zagadnieniem polonizacji szlachty i pytaniem, dlaczego większa część szlachty nie uczestniczyła w litewskim ruchu narodowym. Z drugiej strony w opracowaniach naukowych analizowano postawę ideologów litewskiego ruchu odrodzenia narodowego wobec szlachty pod koniec XIX i na początku XX w. W tym artykule, po zbadaniu ideologicznych podstaw pisma „Litwa”, dzięki którym miała się otworzyć droga dla szlachty do udziału w litewskim ruchu odrodzenia narodowego, omówiono trzy zagadnienia: stosunek do tej kwestii różnych partii litewskich i ugrupowań politycznych w omawianym okresie, okoliczności, które spowodowały przemiany tego stosunku, oraz rolę czasopisma „Litwa” w procesie „powrotu szlachty do narodu litewskiego”.


Keywords


nobility; Lithuanian nation

Full Text:

PDF (in Russian)

References


Aleksandravičius, E., & Kulakauskas, A. (1996). Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva. Vilnius: Baltos lankos.

Bardach, J. (1988). O świadomości narodowej Polaków na Litwie i Białorusi w XIX–XX w. In Polska myśl polityczna XIX i XX wieku: Między Polską etniczną a historyczną (pp. 238–258). Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich.

Basanavičius, J. (1903). Lenkai Lietuvoje. Chicago: Turtu ir Spauda «Lietuvos».

Bielinis, K. (1959). Penktieji metai: Revoliucinio sąjūdžio slinktis ir padariniai. New Yorkas: Išleista Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos literatūros fondo lėšomis.

Biržiška, M. (1952). Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą: T. 1. Galvojimai apie tautą savyje ir kaimynų tarpe. Los Angeles: Lietuvių dienos.

Dambrauskas-Jakštas, A. (1902). Głos Litwinów do młodej generacyi magnatów, obywateli i szlachty na Litwie. Petersburg.

Dambrauskas-Jakštas, A. (1903). Jedność czy separatyzm?: Odpowiedź Krytykom «Głosu Litwinów». Petersburg.

Dambrauskas-Jakštas, A. (1906). Trįs pašnekesiai ant Nemuno kranto. Kaunas: Spaustuvė M. Sokolovskio ir A. Estrino.

Davainis-Silvestraitis, M. (1883a). Ar pritinka musu bajorams buti lenkais? Aušra, 1883(8–10), 234–236.

Davainis-Silvestraitis, M. (1883b). Garbē prieteliaus. Aušra, 1883(8–10), 265–267.

Davainis-Silvestraitis, M. (1884). Tevynainiu giesme. Ragaine: Spaustyve J. Zyberto.

Didžiulis, S. (1885). Isz Lietuvos: Isz Kauno rēdibos, Aukmergēs pavieczio. Aušra, 1885(11–12), 368.

Ekonomikos ir finansų politika, Tautiškosios Lietuvių demokratų partijos programos projektas, 1905: Tautiškosios lietuvių-demokratų partijos dokumentai. (1990). In Lietuvių atgimimo istorijos studijos: T. 1. Tautinės savimonės žadintojai: Nuo asmens iki partijos (p. 195). Vilnius: Sietynas.

Gancarz, B. (2006). My, szlachta ukraińska…: Zarys życia i działalności Wacława Lipińskiego 1882–1914. Kraków: Wydawnictwo Arcana.

Jurkiewicz, J. (1988). Opinie polskiej prasy w Wilnie o narodowym ruchu litewskim w latach 1905–1914. Acta Baltico-Slavica, 18, 231–259.

Jurkowski, R. (2009). Sukcesy i porażki. Ziemiaństwo polskie Ziem Zabranych w wyborach do Dumy Państwowej i Rady Państwa 1906–1913. Olsztyn: Wydawnictwo Uniwersytetu Warmińsko-Mazurskiego w Olsztynie.

Kulakauskas, A. (1988). «Šaka, atskilus nuo tautos…»: Lietuvos bajorijos ir LDK bajoriškosios kultūros vaidmuo lietuvių tautiniame atgimime. Sietynas, 1988, 96–105.

Kulakauskas, A. (1989). Lietuvos bajorija ir lietuvių tautinis atbudimas. In S. Žukas & S. Viliūnas (Eds.), Literatūros teorijos ir ryšių problemos: Etnosocialinė ir kultūrinė situacija XIX a. Lietuvoje (pp. 31–43). Vilnius: Mokslas.

Landsbergis-Žemkalnis, G. (1895). Keletas žodžių apie musų bajorus. Varpas, 1895(6), 98.

Lietuvos Demokratų Partijos programa [1906 m.]. (1995). In R. Miknys (Ed.), Lietuvių atgimimo istorijos studijos: T. 10. Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais (pp. 198–200). Vilnius: A. Varno personalinė leidykla.

Łossowski, P. (1965). Gazeta «Aušra» i początek narodowego ruchu litewskiego (1883–1886). Studia z Dziejów ZSSR i Europy Środkowej, 1, 81–129.

Mastianica, O. (2016). Bajorija lietuvių tautiniame projekte (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.

Medišauskienė, Z. (2005). Apie dvarininkų ir valstiečių santykius ne iš klasių kovos pozicijų. In Dvaras modernėjančioje Lietuvoje XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė: Straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų mokslo konferencijoje, vykusioje 2004 m. lapkričio 19 d. Lietuvos istorijos institute, pagrindu (pp. 24–35). Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla.

Miknys, R. (Ed.). (1995). Lietuvių atgimimo istorijos studijos: T. 10. Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais. Vilnius: A. Varno personalinė leidykla.

Motieka, E. (2005). Didysis Vilniaus seimas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.

Mulevičius, L. (1988). «Aušros» socialinė-ekonominė programa. In J. Kubilius, V. Areška, & V. Merkys (Eds.), «Aušra» ir lietuvių tautinis judėjimas XIX a. pabaigoje (pp. 126–145). Vilnius: Moksla.

Ochmański, J. (1965). Litewski ruch narodowo-kulturalny w XIX wieku (do 1890 r.). Białystok: Białostockie Towarzystwo Naukowe.

Pakalniškis, K. (1890). Iš šalies žiurint. Żemajczių ir Lietuwos apżvałga, 1890(17), 133.

Pakalniškis, K. (1893). Musų bajorai. Żemajczių ir Lietuwos apżvałga, 1893(16), 123.

Prapuolenis, K. (1909). Polska beztronność. Litwa, 1909(16), 231.

Programas Lietuvių Demokratų Partijos (Projektas) [1902 m.]. (1995). In R. Miknys (Ed.), Lietuvių atgimimo istorijos studijos: T. 10. Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais (pp. 191–192). Vilnius: A. Varno personalinė leidykla.

Przepis Redakcji. (1909). Litwa, 1909(11), 66.

Raila, S. (1883). Į darbą, kas lietuvis! Aušra, 1883(6), 156.

Rak, J. (2008). Šlechta v optice moderního českého nacionalismu. In Zámek Loučeň (pp. 27–38). České Budějovice.

Römer, M. (1906). Stosunki etnograficzno-kulturalne na Litwie. Kraków: Nakładem wydawnictwa „Krytyki”.

Römer, M. (1908). Głosy publiczności, Szanowny Panie Redaktorze. Litwa, 1908(1), 15.

Römer, M. (1909). Głosy publiczności, Szanowny Panie Redaktorze. Litwa, 1909(18), 273.

Römer, M. (1910). Z Litwy. Litwa, 1910(12), 177–180.

Römer, M. (1970). Litwa wobec wojny (poufny memoriał Michała Römera z sierpnia 1915). Zeszyty Historyczne, 17, 98–109.

Römeris, M. (2006). Lietuva: Studija apie lietuvių tautos atgimimą. Vilnius: Versus Aureus.

Speičytė, B. (2012). Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla.

Staliūnas, D. (1992). Rinkimai į I Rusijos Dūmą Lietuvoje. Lietuvos istorijos metraštis, 1992, 55–65.

Staliūnas, D. (2013). Lietuvos idėja Aušroje. Archivum Lithuanicum, 15, 276–285.

Staliūnas, D. (2015). Lietuviškojo nacionalizmo erdvėkūra iki 1914 m. In D. Staliūnas (Ed.), Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje (pp. 156–178). Vilnius: UAB «Baltijos kopija».

Šapoka, A. (1938a). Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos: Jų valstybinių santykių bruožai. Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija.

Šapoka, A. (1938b). Lietuvos istorija. Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija.

Šliūpas, J. (1884a). Bicziůlistē. Aušra, 1884(1–3), 70–71.

Šliūpas, J. (1884b). Isz Lietuvos. Lietuvoje. Aušra, 1884(5–6), 182–186.

Trumpa, V. (1991). Pora pastabų dėl V. Sruogienės atsakymo. In Lietuvių atgimimo istorijos studijos: T. 3. Lietuvos valstybės idėja (XIX – XX a. pradžia) (pp. 301–303). Vilnius: Žaltvykslė.

Vidmantas, E. (1984). «Aušros» vaidmuo lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjime. LTSR Mokslų Akademijos darbai, A serija, 3(88), 93–98.

Zaborskaitė, V. (1987). Maironis (2nd ed.). Vilnius: Vaga.

Žaltauskaitė, V. (1996). Apie lietuvybės idėją kunigo Juozo Tumo-Vaižganto pažiūrose: Iki 1904 metų. In Lietuvių atgimimo istorijos studijos: T. 8. Asmuo: Tarp tautos ir valstybės (pp. 253–268). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Županič, J. (2011). Szlachta a naród: Pozycja szlachty w społeczeństwie czeskim. Przegląd Historyczny, 102(2), 169–181.




Copyright (c) 2017 Olga Mastianica-Stankevič

License URL: http://creativecommons.org/licenses/by/3.0/pl/