DOI: https://doi.org/10.11649/abs.2018.016

Who fought for national freedom? On the significance of the Great War in interwar Lithuania

Vasilijus Safronovas

Abstract


Who fought for national freedom? On the significance of the Great War in interwar Lithuania

Even though the First World War was caused by tension in the east of Europe, not so long ago, quite a number of historians, as if repeating the words of Winston Churchill, tended to portray the Eastern Front in Europe as an “unknown war”. Not only was the war in the east little known, but the remembrance of the war in Eastern Europe remains little investigated. Lithuania is one of the countries in the region where for a long time nothing was known about the remembrance of the Great War. Many historians argued that this kind of remembrance simply did not exist. The article invites us to reconsider this statement by paying attention to the question of how the merits of different actors in the struggle for national freedom were interpreted and represented in interwar Lithuania. Instead of painting a monolithic picture of Lithuania, the article proposes to look at its society as a fragmented construct, whose different parts offered a rather ambiguous answer to the question.

 

Kto walczył o niepodległość? O interpretacji znaczenia I wojny światowej na Litwie w okresie międzywojennym

Pomimo że I wojna światowa była wynikiem napięć w Europie Wschodniej, to jeszcze niedawno wielu historyków opisywało działania na froncie wschodnim jako „nieznaną wojnę”, nawiązując tym samym do słów Winstona Churchilla. Zaniedbanym obszarem badań była nie tylko sama wojna na Wschodzie, lecz również pamięć o niej w tej części kontynentu. Litwa jest jednym z krajów regionu, gdzie pamięć o Wielkiej Wojnie długo pozostawała zjawiskiem zupełnie nieznanym, a wielu historyków dowodziło, że takiej pamięci po prostu nie ma. Niniejszy artykuł zachęca do zrewidowania tej opinii i zwraca uwagę na kwestię oceny i interpretacji zasług różnych uczestników walk o niepodległość Litwy w okresie międzywojennym. Artykuł proponuje spojrzenie na litewskie społeczeństwo nie jak na monolit, lecz fragmentaryczny konstrukt, w którym różne środowiska udzielały różnych odpowiedzi na postawione w tytule pytanie.


Keywords


First World War; Wars of Independence; historical storyline; commemoration; politics of memory; idea of freedom

Full Text:

PDF (in English)

References


A. G. (1935, November 24). Visa Lietuva prie Nežinomojo kareivio kapo. Lietuvos aidas, p. 3.

Agaras, A. (1938, November 23). Iš Lietuvos Laisvės Kovų Invalidų Draugijos suvažiavimo. Lietuvos aidas, p. 5.

Algim. (1937, February 16). Iškilmingai paminėta Dr. J. Basanavičiaus mirties sukaktis. Lietuvos aidas, p. 1.

Alm. (1930, November 24). Vytauto Didžiojo muziejus jau pradėtas statyti. Lietuvos aidas, p. 5.

Antanavičiūtė, R. (2016). The memory and representation of World War I in Lithuania. In G. Jankevičiūtė & R. Žukienė (Eds.), The art of identity and memory: Toward a cultural history of the two world wars in Lithuania (pp. 175–202). Boston, MA: Academic Studies Press.

Baisus įspėjimas. (1929, May 13). Lietuvos aidas, p. 1.

Balkelis, T. (2014). Memories of the Great War and the Polish-Lithuanian conflict in Lithuania. In E. Lohr, V. Tolz, A. Semyonov, & M. von Hagen (Eds.), The empire and nationalism at war (pp. 241–256). Bloomington, In Slavica Publishers. (Russia’s great war and revolution, 2).

Burba, S. V. (Ed.). (1928). Vasario 16 d.: 1918–1928 m. Vienkartinis leidinys Lietuvos Nepriklausomybės 10-ties metų sukaktuvės minint. Kaunas: (n.p.).

Čiabuvis. (1924, May 7). Mūsų periodinė spauda. Rytas, p. 1.

Daktarui Basanavičiui paminklo atidarymas. (1923, November 23). Lietuva, p. 1.

Didžiais žygiais ir didžiais darbais tauta rašo sau istoriją: Valstybės Prezidento Antano Smetonos kalba, pasakyta lietuvių karių Rusijoje sąjūdžio 20 metų sukakčiai paminėti (rugsėjo 8 d. Karo muziejus). (1937). Lietuvos karo invalidas, 1937(1), 25.

Didžioji Tautos šventė. (1930, September 9). Lietuvos aidas, p. 4.

Drausminga kariuomenė ir drausminga tauta. (1937, November 23). Lietuvos aidas, p. 4.

Gabrys, J. (1928, February 15). Dešimčiai metų mūsų nepriklausomybės sukaktuvėms. (Žodis visuomenei vieno Lietuvos veteranų). Rytas, p. 4.

Gegužės 15 d. iškilmės Kaune. (1928, May 16). Lietuvos aidas, pp. 2–3.

I sesijos Pirmasai posėdis. (1920). Steigiamojo Seimo darbai, 1920(1), 1–5.

Įsakymas Kariuomenei. (1920, February 4). 1920(232).

Įsakymas Kariuomenei. (1921, January 22). 1921(17).

Įsakymas Kariuomenei. (1922, January 14). 1922(10).

J. K. (1928, February 17). 10 metų Nepriklausomybės iškilmės Kaune. Lietuvos aidas, pp. 3–5.

J. S. (1934, November 29). Nežinomasis Kareivis palaidotas iškilmingai. Trimitas, 1934(48), 920.

Jakštas, P. (1989). Amžinybės vainikas. Nemunas, 1989(2), 12–15.

Janušauskaitė, I. (2016). Pirmasis lietuviškos spaudos atgavimo minėjimas nepriklausomoje Lietuvoje 1929 metais. Knygotyra, 67, 45–63. https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2016.67.10176

Jeigu vienybėje su vyriausybe, visi persiėmę Tėvynės meilę, ištikimai ir drausmingai dirbsime ir nebijosime net mirti dėl Tėvynės, tai tikrai mūsų Tėvynė išliks nepriklausoma ir laiminga per ilgus amžius. (1934, November 24). Lietuvos aidas, p. 4.

Jurevičiūtė, A. (2009). Savanorių kūrėjų vienijimosi idėjos įgyvendinimas 1926 metų rudenį. Parlamento studijos, 2009(8), 87–106.

Kaip mūsų kariuomenė praleido vakarykščią dieną. (1927, November 24). Lietuva, p. 5.

Kaip praėjo kariuomenės šventė. (1928, November 26). Lietuvos aidas, p. 4.

Kalnėnas, J. (1928). 10 ir 5. In A. Marcinkevičius (Ed.), 1928 m. vasario 16. 10 metų Lietuvos nepriklausomybės sukaktuvėms paminėti (pp. 141–159). Kaunas: Lietuvos šaulių sąjunga.

Kariuomenės 15-os metų sukaktis. (1933, November 23). Lietuvos aidas, p. 4.

Karo istorijos reikalu. (1922, February 16). Lietuva, p. 2.

Kaunas gavo Savanorių prospektą. (1938, September 9). Lietuvos aidas, p. 4.

Kemežys, V. (Ed.). (1938). Lietuva 1918–1938: Leidinys 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai paminėti. Kaunas: Spaudos fondas.

Knygos, raštai. (1924). Trimitas, 1924(170), 47.

Lietuvių karių Rusijoje 1917–19 m. sąjūdžio dalyvių 20 metų sukakčiai paminėti suvažiavimas. (1937, September 8). Lietuvos aidas, p. 2.

Lietuvių karių Rusijoje sąjūdžio dalyvių suvažiavimo iškilmės. (1937, September 9). Lietuvos aidas, p. 8.

Liulevicius, V. G. (2009). Building nationalism: Monuments, museums, and the politics of war memory in inter-war Lithuania. In J. Tauber (Ed.), Über den Weltkrieg hinaus: Kriegserfahrungen in Ostmitteleuropa 1914–1921 (pp. 230–247). Lüneburg: Nordost--Institut. (Nordost-Archiv, NF Bd. XVII/2008).

Mačiulis, D. (2001). Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė. Lituanistica, 46(2), 54–75.

Mačiulis, D. (2009). Apie dvi propagandines kampanijos XX a. tarpukario Lietuvoje. Inter-studia humanitatis, 9, 119–139.

[Markevičaitė, J., & Gira, L.]. (Eds.). (1921). Lietuvos albumas. Kaunas: (n.p.).

Mažrimas, E. (1994). Lietuvos partizanų paminklas. In M. Skirmantienė & J. Varnauskas (Eds.), Nukentėję paminklai (pp. 177–178). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Merkelis, A. (1938). Antanas Smetona – Schöpfer und Führer des unabhängigen Litauen. In S. Vykintas (Ed.), Litauens Werden und Schaffen (pp. 9–21). Kaunas: Oberste Komitee zur Feier des 20jährigen Jubiläums Litauens.

Naujalienė, D., Pūkys, A., Stoliarovas, A., Jurevičiūtė, A., Jankūnas, A., & Markūnas, A. (2011). Vytauto Didžiojo karo muziejaus svarbiausiųjų įvykių kronika: 1919–1951 metai. In Vytauto Didžiojo Karo muziejaus 2010 metais almanachas (pp. 8–88). Kaunas: Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Nepriklausomybės sukaktuvės Kaune. (1927, February 17). Lietuva, p. 4.

Nežuvo Lietuva iki šiolei, dabar jos niekas nepargriaus! (1935, September 9). Lietuvos aidas, p. 3.

Nikžentaitis, A. (1998). LDK kultūrinės tradicijos praradimas: Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje XIX–XX a. In R. Repšienė (Ed.), Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: Kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis (pp. 324–334). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Nikžentaitis, A. (2002). Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse. Vilnius: Aidai.

Pilkuosius karžygius prisiminus. (1934). Kardas, 1934(23), 469–470.

Pirmoji karo auka nepriklausomai tėvynei. (a.a. Povilui Lukšiui atminimui). (1920, February 15). Lietuva, p. 5.

Pirmoji karo auka už nepriklausomą tėvynę. (a.a. Povilo Lukšio atminčiai). (1920). Kariškių žodis, 1920(12), 51–52.

Pirmųjų kraujo aukų sukaktuvės. A.a. kareivio Lukšio ir karininko Juozapavičiaus paminėjimas. (1927, February 17). Lietuva, pp. 2–3.

Plechavičius, P. (1928, November 24). Sukaktuvių proga. Lietuvos aidas, p. 2.

Rt. (1924, May 7). Po dvidešimt metų. Lietuva, pp. 1–2.

Ruseckas, P. (Ed.). (1939). Lietuva Didžiajame kare. Vilnius: Vilniaus žodis.

Š. Š. (1924). Didįjį Karą beminint. Trimitas, 1924(199), 10–12.

Safronovas, V., Jokubauskas, V., Vareikis, V., & Vitkus, H. (2018). Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Šapoka, A. (1938). Die Geschichte Litauens zweiter Teil. In S. Vykintas (Ed.), Litauens Werden und Schaffen (pp. 97–125). Kaunas: Oberste Komitee zur Feier des 20jährigen Jubiläums Litauens.

Sarafinas, H. (Ed.). (1933). Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. Kaunas: (n.p.).

Savanoriai kūrėjai nusilenkia savo kovų draugui Nežinomajam kareiviui. (1938, September 8). Lietuvos aidas, p. 3.

Senkus, J. (1937). Didysis karių suvažiavimas Tautos šventės metu. Kardas, 1937(18), 406–409.

Senn, A. E. (1977). The activity of Juozas Gabrys for Lithuania’s independence, 1914–1920. Lituanus, 23(1), 15–22.

Šiandien 20 m. suėjo, kaip Lietuva laimėjo ilgų metų kovą su Rusija del savo spaudos laisvės. (1924, May 7). Lietuvos žinios, p. 1.

Šilietis, J. [Rimkus, J.]. (1922). Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m. paveikslėliuose ir trumpuose jų aprašymuose [The German occupation in Lithuania 1915–1919 related in pictures and short descriptions]. Kaunas: Varpas.

Sirutavičius, V. (2001). Šventės nacionalizavimas: “Tautos šventės” atsiradimas Lietuvos Respublikoje XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. In V. Sirutavičius & D. Staliūnas (Eds.), Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.) (pp. 120–132). Vilnius: LII leidykla. (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 17).

Skirmantienė, M., & Varnauskas, J. (Eds.). (1994). Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

[Smetona, A.]. (1930, October 28). Būkime Vytautiškai pasiruošę. Respublikos Prezidento kalba. Lietuvos aidas, pp. 1–2.

[Smetona, A.]. (1933, November 25). Valstybės Prezidento kalba prie laisvės Paminklo lapkričio 23 d. Lietuvos aidas, p. 1.

[Smetona, A.]. (1934). Valstybės Prezidento kalba, laidojant Nežinomąjį Kareivį lapkričio 23 d. Kardas, 1934(23), 468.

[Smetona, A.]. (1938, September 9). Karių savanorių vaidmuo nėra baigtas. Respublikos Prezidento Antano Smetonos kalba, pasakyta rugsėjo 7 d. Savanorių Kūrėjų suvažiavime. Lietuvos aidas, p. 3.

Spalių 27 d. Kaune. (1930, October 28). Lietuvos aidas, p. 5.

Spaudos sukaktuvės. (1924). Trimitas, 1924(186), 1–2.

Staliūnas, D. (2001). Žuvusių karių kultas tarpukario Lietuvoje. In V. Sirutavičius & D. Staliūnas (Eds.), Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.) (pp. 120–132). Vilnius: LII leidykla. (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 17).

Staliūnas, D. (2008). Savas ar svetimas paveldas? 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius: Mintis.

[Stulginskis, A.]. (1921, October 18). Kalba pasakyta St. Seimo Pirmininko, E. Respublikos Prezidento Pareigas, A. Stulginskio, paminklą atidarant. Lietuva, p. 1.

Sukaktuvių mintys. (1934, August 3). Lietuvos aidas, p. 4.

Tautos šventė Kaune. (1939, September 7). Lietuvos aidas, p. 3.

Tautos šventės iškilmės. (1928, May 16). Rytas, p. 2.

Vasario 16 iškilmės Kaune. (1939, February 17). Lietuvos aidas, p. 4.

Vasiliauskas, [A]. (1938). Nepriklausomybės karas. In V. Kemežys (Ed.), Lietuva 1918–1938: Leidinys 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai paminėti (pp. 46–59). Kaunas: Spaudos fondas.

Viliūnas, G. (2001). Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje. In V. Sirutavičius & D. Staliūnas (Eds.), Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.) (pp. 68–102). Vilnius: LII leidykla. (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 17).

Vorwort. (1938). In S. Vykintas (Ed.), Litauens Werden und Schaffen (pp. 5–6). Kaunas: Oberste Komitee zur Feier des 20jährigen Jubiläums Litauens.

Vygandas [Purickis, J.]. (1928). 10 metų Nepriklausomos Lietuvos. In A. Marcinkevičius (Ed.), 1928 m. vasario 16. 10 metų Lietuvos nepriklausomybės sukaktuvėms paminėti (pp. 69–94). Kaunas: Lietuvos šaulių sąjunga.

Vykintas, S. (Ed.). (1938). Litauens Werden und Schaffen. Kaunas: Oberste Komitee zur Feier des 20jährigen Jubiläums Litauens.

Yčas, M. (1930). Rusijos lietuvių pastangos kovose už Lietuvos nepriklausomybę. In Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918–1928 (pp. 21–33). Kaunas: Vyriausias Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas.




Copyright (c) 2018 Vasilijus Safronovas

License URL: http://creativecommons.org/licenses/by/3.0/pl/